Žmonėms, kurie ieško kur Vilniuje išsinuomoti būstą, atrodo, kad jų beveik nėra – nuomos skelbimuose pasirodantys dėmesio verti pasiūlymai išgraibstomi akimirksniu.

Taip atrodo dėl to, kad į sostinę plūsta žmonės iš visos Lietuvos – dirbti, mokytis, kurti verslą ir naują gyvenimą, nes mirštančioje provincijoje nėra ką veikti.

 

 Dauguma jų ieško nuomojamo, ne parduodamo būsto. Visgi, jei remsimės savivaldybės duomenimis, nuomojamų butų pakankamai daug, o šioje rinkoje sukasi didžiuliai pinigai. Vilniaus vicemero Gintauto  Palucko turimais duomenimis, Vilniuje per metus išnuomojama apie 32 tūkst. butų, o tai sudaro maždaug 163 mln. eurų siekiančią apyvartą.

 

Miesto savivaldybė viliasi, kad tinkamai kontroliuojant nuomojamų butų savininkus, Nuo šios sumos valstybė per gyventojų pajamų mokestį (GPM) arba verslo liudijimus galėtų surinkti 17 mln. eurų. Kalbant apie mokesčius, žmonės, kurie nenori bijoti ir savo turtą nuomoja legaliai, gali rinkti du variantus: įsigyti verslo liudijimą arba deklaruodami pajamas sumokėti 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį.

 

Įdomu tai, kad ši rinka nebėra laukinė. Tos pačios miesto savivaldybės duomenimis, du iš trijų butų nuomoja nekilnojamojo turto agentūros. Žmonės joms mielai patikti savo turtą, nes, atsisakant dalies pajamų, tuo pačiu atsikratoma ir gana didelio galvos skausmo – kaip kontroliuoti nuomininkus, apsisaugoti nuo turto niokotojų ir žmonių, paliekančių milžiniškas skolas.

Gyvenamos vietos keitimas ir pervežiavimas su visais daiktais iš vieno nuomojamo buto į kitą nemenkas galvos skausmas. Neveltui sakoma, kad keli persikraustymai tai tas pats, kaip vienas gaisras. Deja, bet dažnai nepavyksta išsaugoti baldų, kai kurie daiktai būna negrįžtamai sugadinami. Keletas paprastų patarimų padės apsaugoti turtą ir sumažinti rūpesčių.


Jei bute ar name gyvenote ilgai, daiktų nepastebimai susikaupė gan daug. Pakuoti pradėkite nuo turto, kurio prisireiks negreitai. Pavyzdžiui, kito sezono rūbų.

Dokumentus ir pinigus laikykite ranka pasiekiamoje vietoje ir pervažiuodami laikykite ranka pasiekiamoje vietoje. Juk nesinori staigag suprasti, kad pasas ar asmens identifikacijos kortelė guli kurioje nors nežinomoje dėžutėje. O norint surasti dokumentą reikia pervesti viską iš eilės.

Gera žinia – persikraustymas puiki proga atsikratyti nereikalingų daiktų. Išmeskite arba atiduokite turtą, kuriuo nesinaudojote kelerius metus. Kam ant kupros tampytis daiktus, kurių jau, greičiausiai, niekada neprireiks, o vietos jie užima daug.

Mikštus daiktus – rūbus, patalynę – galima kimšti į krepšius arba maišus. Knygas, indus, buitinę techniką į dėžes. Paprasta taisyklė, lengvi daiktai dedami į dideles dėžes, sunkūs į lengvas. Pakuotę užklijuoti lipnia juosta, kad nešiojant ir vežant turinys paprasčiausiai neišbyrėtų. Greitai dūžtančius daiktus patartina įvynioti į laikraščius ar skudurus. Buitinę techniką rekomenduojama gabenti jos „gimtosiose“ dėžėse. Jei jų nebeturite, tiks bet kokia tinkamo dydžio pakuotė.

Nepatingėkite ant kiekvienos dėžutės parašyti kas viduje ir kokiam kambariui skirtas turinys. Ant pakuočių, kurių viduje greitai dūžtantis turtas, užrašykite :“atsargiai“ arba uždėkite kokį suprantamą ženkliuką. Krovikai su jomis elgsis pagarbiau.

Net neįsivaizduojate, kaip šie paprasti užrašai taupo laiką. Atvežę turtą į naują gyvenamą vietą, jūs iš karto sukrausite virtuvės rakandus į virtuvę, miegamojo į miegamąjį. Jei reikės konkretaus daikto, jį iš karto rasite. Nereikės rausti visų dėžių iš eilės. Naujame bute daiktus išiminėkite eilės tvarka. Reikalingiausius iš karto, ne taip dažnai naudojamus kai liks laiko.

Persikraustymo diena
Persikraustymo dieną viskas jau turi būti suruošta ir supakuota. Palikti tik buityje būtini daiktai. Apgalvota ir tai, kurie baldai bus vežami neišardyti, kuriuos reikės išrinkti. Svarbu išsaugoti visus baldų priedus ir furnitūrą. Kiekvienam daiktui skirkite atskirą maišelį, kuriame bus visi jam reikalingi varžtai, rankenėlės ir papuošimai. Patartina šį rinkinį lipnia juosta pritvirtinti prie paties baldo.

Iš spintų ir komodų išimamos visos lentynos, stalčiai ir stiklinės lentynėlės. Durys sutvirtinamos lipnia juosta, veidrodžiai ir stiklai įpakuojami į kartoną.

Kraustytojus geriausia kviesti ryte, šviesiu paros metu. Atminkite, kad persikėlimas iš vieno buto į kitą ggan ilas procesas. Be to, jums dar reikės spėti bent minimaliai įsikurti naujoje vietoje. Pavyzdžiui, surinkti lovą.

Įvertinkite ir tokias smulkmenas kaip maistas. Bent sutepkite sumuštinius, kad nereikėtų tuščiu pilvu nešioti kėdžių nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Termose galima užkaisti arbatos ar kavos.

Sėkmės naujoje gyvenamojoje vietoje.

Londone parduodamas pats pigiausias butas, kurį pavyko rasti ekspertams. Jo kaina „tik“ 99,5 tūkstančiai svarų sterlingų, apie pusė milijono litų.  Apie šį „unikaliai pigų“ objektą rašo „The Independent“. Nedidelis butas studija yra Brikstono rajone, 1930 m. statybos name. Bute vienas gyvenamasis kambarys, vonia ir virtuvė.

Tiesa, pigumas apgaulingas – būstui skubiai reikia brangaus kapitalinio remonto. Kitas kainą mažinantis niuansas – nuomos sutartis baigiasi tik po 56 metų, tad greitai įsikelti nepavyks. Didžiosios Britanijos įstatymai leidžia sudaryti ilgalaikes nuomos sutartis.  Jas pasirašo žemės savininkas ir statybininkai. Maksimalus laikas 999 metai. Tiesa, iš anksto reikia sumokėti už visą laikotarpį. Jei būstą įsigis kitas žmogus, jam teks perrašyti jau galiojančią sutartį ir tai kainuos 23 tūkstančius svarų.

Tačiau ne viskas taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ekspertai tikina, kad po remonto ir papildomų įmokų butą bus galima parduoti už 200 tūkstančių svarų arba išnuomoti už 1000 svarų mėnesiui. Į šio objekto apžiūrą tą pačią dieną kai pasirodė skelbimas užsirašė keliolika žmonių.

„The Daily Mail“ duomenimis, vieno kambario buto Brikstone kaina 289 tūkstančiai svarų. Vidutinė būsto kaina Londone 454 tūkstančiai svarų. Įdomu tai, kad automobilio statymo vieta prestižiniuose rajonuose gali kainuoti 250-300 tūkstančius svarų.

Palyginimui, Vilniuje pigiausias butas (ne bendrabučio kambarys) kainuoja nuo 100 tūkstančių litų, Maskvoje už 300 tūkstančių litų įmanoma nusipirkti 33,4 kvadratinio metro butą senos statybos plytiniame name atokiame miegamajame rajone, iš kurio iki artimiausios metro stotelės gana toli.

Londone parduodamas namas, kurį ekspertai vadina vienu geriausių Anglijos sostinės būstų. Kaip rašo „The Daily Mail“ šio statinio savininkas už jį prašo 49 milijonų svarų, apie 240 milijonų litų.
Keturių aukštų namo plotas 1400 kvadratiniai metrai. Jį 1896 m. pastatė laivų savininkas Raselas Ri. Šiame būste aštuoni miegamieji, septyni vonios kambariai, keturios svetainės, priėmimų salė, sauna, sporto salė, kinoteatras ir baseinas. Šalia esančiame sklype atviras baseinas, tarnų namelis ir sodas.

Šios vilos kaina 300 kartų viršija vidutinio būsto Londone kainą (statistinis vidurkis 165 tūkstančiai svarų). Net prabangaus namo išlaikymas kasmet kainuos daugiau už vidutinį būstą Didžiosios Britanijos sostinėje 200 tūkstančius svarų sterlingų.

Visgi tai ne pats brangiausias gyvenamas pastatas, šiuo metu parduodamas Londone. Rekordininkas Carlton House Terrace esantis namas – 250 milijonų svarų. Antroje vietoje Saudo Arabijos princo Abdulos Azizo bin Fachdo namai Kensingtone – 100 milijonų svarų. Treti Heath Hall vila Hhempstedo gatvėje 65 milijonai svarų

Londone už 200 tūkstančių svarų sterlingų (beveik milijoną litų) parduodamas 5,4 kvadratinių metro ploto butas. Apie tai rašo „The Daily Mirror“. Leidinio duomenimis, šis neįprastas objektas buvo suformuotas 1987 m. Tada Didžiosios Britanijos sostinėje buvo pats nekilnojamojo turto burbulo pikas. Todėl vystytojai vieną prestižinio namo Haistbridže sandėliuką pertvarkė į atskirą butą, kuris turėjo dvi patalpas 3,3 ir1,65 kvadratinio metro ploto. Be „miegamojo“ čia yra r virtuvė, su rūbine sujungtas tualetas ir dušas. Taip pat stovi viena spinta.
Pirmasis pirkėjas būstą įsigijo sumokėjęs 36,5 tūkstančius svarų sterlingų. Dabartins jo savininkas Rėjus Bakeris, butą prieš kelis metus pirko jau už 120 tūkstančių svarų sterlingų.

Šeimininkas pasakoja, kad čia gyventi patogu. Pavyzdžiui, praktiškai visą butą galima sutvarkyti gulint ant lovos.

Ekspertai visgi pastebi, kad Bakerio prašoma suma yra maždaug 35 tūkstančiais svarų sterlingų didesnė nei rinkos vidurkis, skaičiuojant pagal vietą ir plotą. Anglijos provincijoje už 200 tūkstančių svarų sterlingų lengvai galima įsigyti tikrą senovinę pilį.

Kalbant apie keistus Didžiosios Britanijos būstus, šis butas toli gražu ne išskirtinis. :The Daily Mail“ rašė, kad neseniai už 550 tūkstančių svarų buvo parduodamas siauriausias gyvenamasis namas. Trijų aukštų namo plotis 1,6 metro, o bendras plotas 93 kvadratiniai metrai. Nepaisant tokių išmatavimų, čia buvo du miegamieji, valgomasis, svetainė ir virtuvė.