SBA bendrovė „Urban Inventors“ planuoja jau šiemet įdiegti vadinamą biurų viešbučio paslaugą naujai pastatytame verslo centre „Green Hall 3“.

Kaip sako investuotojai, strateginėje miesto vietoje esančiame objekte paklausiausi „numeriai“, kuriuose kabinetuose įrengtos viena ar dvi darbo vietos.

Po šios plėtros „Monday Office“ plotas padvigubės. Svarstoma plėtra į kitus šalies miestus, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

„2018 metais į rinką įvestą biurų viešbutį atrado verslai, kuriems reikia visų biuro paslaugų komplekso prestižinėje vietoje ir lankstumo. „Monday Office“ pasiūlius šią paslaugą „Green Hall 2“ verslo centre per metus jo užimtumas išaugo iki 90 procentų. Šiemet užimtumas – šimtaprocentinis. Kadangi „Monday Office“ nėra bendradarbystės erdvė, o privatūs aptarnaujami biurai – net ir per pandemiją išsaugojome klientus,“ – sako „Monday Office“ valdančios SBA nekilnojamojo turto bendrovės „Urban Inventors“ vadovas Lionginas Šepetys.

Naujasis „Monday Office“ jau rudenį įsikurs 460 kv. metrų patalpose „Green Hall 3“ ir bendras šios koncepcijos biurų viešbučio valdomas plotas Vilniuje išaugs iki 900 kv. metrų. Naujai suplanuotuose 1-4 vietų kabinetuose iš viso galės dirbti beveik pusšimtis žmonių.

Pasak L. Šepečio, uždari aptarnaujami biurai visiškai atitinka po pandemijos klientų keliamus naujus reikalavimus. Šiuo metu didžiausia paklausa kabinetams, kuriuose įrengtos viena arba dvi darbo vietos. Kaip pirmajame „Monday Office“, naujajame verslo viešbutyje nebus darbo vietų didelėse erdvėse, numatomi kompaktiški biurai, kuriuose dirbs tik kliento komanda, susitikimus su išorės klientais ir ne tik bus galima rengti keliose nedidelėse susitikimų salėse.

„Išskirtinu art deco stiliumi įrengtame pirmajame biurų viešbutyje „Monday Office“ dažniausiai kuriasi į Lietuvą ateinančių užsienio bendrovių, kituose Lietuvos miestuose veikiančių įmonių atstovai, kurie neturi Vilniuje nuolatinio biuro, taip pat besisteigiančios ar staigų plėtros etapą išgyvenančios bendrovės. Įprastai tai konsultacijų, IT, paslaugų įmonės, biurus nuomojančios ženkliai lankstesnėmis nuomos sąlygomis nei tradiciniame biure,“ – sako „Urban Inventors“ komercijos padalinio vadovas Giedrius Muliuolis.

Anot jo, čia įsikūrusiems nuomininkams nereikia rūpintis biuro buitimi, bus galima užsisakyti kai kurias paslaugas, pavyzdžiui, virtualų biurą, verslo pietus ar lėktuvų bilietus. Nuo įprastinio bendradarbystės erdvėms būdingo triukšmo nuomininkus čia saugo specialios akustinės sistemos.

„Green Hall 3“ įsikursiančio naujojo „Monday Office“, kaip ir pirmojo, interjerą kurti patikėta „Heima architects“. Jau baigiami derinti paskutiniai projekto akcentai. Edimto Šimeliūno ir Povilo Daugio kurtas pirmojo „Monday Office“, esančio „Green Hall 2“, interjeras konkurse „Mano erdvė“ 2018 m. tarptautinės komisijos pripažintas geriausiu. Metinėje rinkodaros efektyvumo konferencijoje „Password“ 2019 m. „Monday Office“ įvedimo į rinką kampanija pripažinta efektyviausia.

SBA grupė yra viena didžiausių Lietuvoje, veikianti NT, tekstilės ir baldų gamybos sektoriuose. Grupės įmonėse dirba arti 5000 žmonių. SBA priklauso NT inovacijų bendrovė „Urban Inventors“, plėtojanti ne tik verslo slėnį „Green Hall“ Vilniuje, bet ir BLC verslo centrą Kaune, taip pat investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“, kuri Kaune valdo verslo centrą „Kauno Dokas“, Vilniuje – „135“ ir plėtos modernių biurų kompleksą „Verde“ Rygos centre Skanste rajone.

Nuomos sutarčių registravimas pastarosiomis dienomis yra viena populiariausių Registrų centro paslaugų. Pastebimai išaugus klientų, pageidaujančių Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą nuomos sutartį, šiam procesui skiriamas itin didelis dėmesys, rašoma Registrų centro pranešime.

Paskelbus apie dalinio nuomos mokesčio labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms priemonę, Registrų centro specialistai kiekvieną dieną sulaukia šimtų prašymų įregistruoti nuomos sutartis. Deja, tačiau nemažą dalį šių prašymų tenka atmesti dėl nustatytų trūkumų. Dažniausios atmetimo priežastys – pateikiamos negaliojančios sutartys, nepateikiant susitarimų dėl jų pratęsimo, nenurodomi tikslūs nuomojamojo NT objekto duomenys, nepateikiami visi sutarties priedai ar pateikiami ne visų sutarties šalių pasirašyti sutarčių nuorašai.

Siekiant, kad nuomos sutarčių registravimo procesas būtų kuo sklandesnis ir verslas galėtų sėkmingai pretenduoti į valstybės teikiamą paramą, pateikiame keletą naudingų patarimų, kurie padės išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų:

Trūkumas – registravimui pateikta sutartis yra negaliojanti.

Sprendimas – pateikti papildomus susitarimus dėl nuomos sutarties pratęsimo.

Trūkumas – sutartyje nenurodyti išnuomotą NT daiktą identifikuojantys duomenys – daikto unikalus numeris, nuomininko, nuomotojo vardai ir pavardės, juridinių asmenų pavadinimai, jų kodai. Jeigu išnuomota tik dalis NT objekto, nenurodytas išnuomoto daikto plotas.

Sprendimas – sutartyje nurodyti NT daiktą identifikuojančius duomenis. Esant būtinybei koreguoti sutartį, sutarties pakeitimą turi pasirašyti visos sutarties šalys.

Trūkumas – nepateiktas hipotekos kreditoriaus (dažniausiai banko) sutikimas dėl nuomos sutarties, jos pakeitimo ir (ar) įregistravimo.

Sprendimas – kreiptis į hipotekos kreditorių, gavus jo sutikimą, pateikti jį kartu su prašymu įregistruoti nuomos sutartį.

Trūkumas – pateikta netinkama sutarties forma.

Sprendimas – 1) teikiant popierinės formos dokumentus – pateikti sutarties originalą, notaro patvirtintą nuorašą arba visų sutarties šalių patvirtintą nuorašą 2) teikiant el. formos dokumentus – sutartys turi būti pasirašytos kvalifikuotais elektroniniais parašais 3) teikiant popierinės formos sutarties el. nuorašą – jis turi būti patvirtintas visų sutarties šalių kvalifikuotais elektroniniais parašais.

Trūkumas – nepateikti sutarčių priedai.

Sprendimas – sutartis turi būti pateikta su visais jos priedais, kurie yra neatskiriama sutarties dalis.

Trūkumas – El. ryšių priemonėmis teikiama sutartis išskaidyta į atskirus failus, o ne kaip vientisas dokumentas.

Sprendimas – el. ryšių priemonėmis sutartis turi būti pateikta kaip vientisas dokumentas. Jeigu sutarties apimtis yra didelė ir nėra galimybių ją pateikti el. būdu, prašymas bei sutartis gali būti pateikta paštu arba atvykus į Registrų centro klientų aptarnavimo padalinį (tam reikalinga išankstinė registracija telefonu)

Trūkumas – sutartis nepasirašyta visų sutarties šalių.

Sprendimas – sutartį ar jos nuorašą turi pasirašyti visos ją sudariusios šalys.

Trūkumas – nepateiktas nuomotojo sutikimas dėl subnuomos sudarymo.

Sprendimas – jeigu nuomos sutartyje nebuvo leista subnuomoti daiktą, reikėtų kreiptis į nuomotoją dėl sutikimo subnuomoti nekilnojamąjį daiktą.

Trūkumas – subnuomos terminas yra ilgesnis nei nuomos terminas.

Sprendimas – subnuomos terminas negali būti ilgesnis nei nuomos terminas, todėl sutartis turi būti atitinkamai pakeista.

Norint būti legaliu nekilnojamojo turto agentu, nuo šiol reikės laikyti specialų egzaminą ir bent kartą per metus papildomai išklausyti kursus. Tai reiškia, kad sunkės darbas pavieniams agentams, o licencijos išlaikymas jiems brangs. Didelių įmonių vadovams organizuoti kursus kolektyvui nebus brangu ir sudėtinga. Nuo 2017 m. rudens NT specialistai sertifikavimo egzaminus laikys Vilniaus universiteto Verslo mokykloje (VU VM). Egzamino užduotys taps sunkesnės. NT brokerių sertifikavimą Lietuvoje organizuojanti Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) su VU VM pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Nuo šiol egzamino metodinę medžiagą specialistai rengs kartu su akademikais, be kita ko, bus plečiama egzamino tematika. Sertifikuojami bus tik tie brokeriai, kurie nuolat aktyviai vykdo šią veiklą. Be egzamino, brokeris turės pateikti įrodymus apie per pastaruosius metus įvykdytus sandėrius, privalės nors kartą per metus būti kėlęs kvalifikaciją kursuose.
Nuomotojas gali rinktis mokėti 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifą arba nusipirkti verslo liudijimą, kurio kaina metams svyruoja priklausomai nuo savivaldybės. Vilniuje 680 Eur, Kaune 520 Eur, Klaipėdoje viso labo 1 Eur.  Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, gyventojų, įsigijusių šios rūšies verslo liudijimus, skaičius auga ir šiuo metu Lietuvoje tokių yra 6.307. (Vilniuje 3.306, Kaune 635, Klaipėdoje 830). Šie skaičiai prieštarauja teiginiams, kad nuolat daugėja besiverčiančių nuoma ir nemokančių mokesčių asmenų. VZ.LT
Nors civilizacija per kelis pastaruosius tūkstantmečius gerokai žengtelėjo į priekį, darbo sąlygas griežtai reglamentuoja įvairiausios iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomos tarnybos, tačiau tūlas stebėtojas gali pasakyti, kad biuro darbuotojų moderniame stiklo ir betono dangoraižyje tyko  ne mažiau pavojų nei Vytauto Didžiojo laikų vienuolio raštininko, kuris plušėjo tamsioje celėje.

Pateikiame kelias ligas, kurios gan dažnai užklumpa sąžiningus piliečius, duonai uždirbančius uždarose patalpose prie kompiuterio.

10 vieta pagal pavojų. Tai ore sklandančios dulkės. Amerikos mokslininkai siūlo bent kartą per dieną darbo stalą ir kompiuterio paviršių pavalyti drėgna servetėle. Dulkės ne tik erzina kvėpavimo takus,. Ant jų sėkmingai skraido ligas sukeliantys mikrobai.

9 vieta. Kai kolegos paprašo padėti pernešti baldus, ar į sandėlį sunešioti netikėtai atvežtas prekes, prisiminkite, kaip reikia teisingai judėti. Juokauti neverta. Dėl menko kryptelėjimo galima lengvai uždirbti stuburo išvaržą. Tuo labiau, kad metų metus taikiai sėdint neypatingai patogioje biuro kėdėje nugaros raumenys atrofuojasi ir apsaugoti stuburo nebegali.

8 vieta. Vienas iš didžiausių pavojų tai būtinybė kelias ar keliolika valandų (priklausomai nuo viršvalandžių kiekio) įtemptai žiūrėti į kompiuterio monitorių. Neslėpkime, kad visi direktoriai samdomus darbuotojus priverčia pasirašyti darbo sutartis, kur būna griežtai numatyta, kiek laiko galima sėdėti prie monitoriaus. Parodykite įmones, kur to realiai laikomasi? Pasekmės – sparčiai silpstantis regėjimas. Blogiausiu atveju net akiniai gali nebepadėti. 

7 vieta. Nors kartą per pusę metų privaloma nuplauti, ne nuvalyti, klaviatūrą, darbo stalą ir pelę: To reikalauja ne dėl švaros išprotėję pedantai vadovai, bet medikai. Klaviatūrą ir pelę liečiame neplautomis ir prakaituotomis rankomis. Todėl bėgant laikui jos tampa idealiomis mikrobų veisyklomis

6 vieta. Amerikiečiai pataria kiek įmanoma teisingiau ir patogiau sudėstyti pačią darbo vietą. Jei sėdėti susikūprinęs, nes biuro kėdė blogai sureguliuota, o į monitorių tenka žiūrėti iš šono, įsitempia nugaros ir pečių raumenys. Darbo dienos pabaigoje būsite nuvaręs daugiau nei pamainą plušėjęs šachtininkas.

5 vieta. Daugybę laiko prie kompiuterio praleidžiančiųjų laukia bloga žinia – jie ali susirgti artritu, pažeidžiančiu plaštakas. Priežastis – vienodi judesiai spaudant pelę.

4 vieta. Menkas fizinis krūvis ir miego trūkumas veda į nuolatinį apsnūdimą, o ateityje gresia įvairiais medžiagų apykaitos sutrikimais.

3 vieta. Gana daug biuro darbuotojų skundžiasi galvos skausmu. Šį negalavimą sukelia nuolat įtempti pečių raumenys ir mirksinčios dienos šviesos lempos.

2 vieta. Dar viena biurų bėda – kojų ir plaučių venų trombozių epidemija. Šios ligos užklumpa dėl ilgo sėdėjimo vienoje pozoje. Dėl to pažeidžiama kraujotaka. Jei liga užleidžiama, tai gresia infarktu ir insultu. Nieko malonaus.

1 vieta. Didžiausias pavojus biuro darbuotojo sveikatai tai, kad darbas prie kompiuterio nereikalauja judėti. Užkandžiai ranka pasiekiami, eiti niekur nereikia. Tai gresia greitu antsvorio auginimu. Numesti nereikalingus kilogramus ne taip paprasta. Medikai pataria palaikyti medžiagų apykaitą bent dvi valandas per dieną vaikštant pėsčiomis.