Prancūzijoje kaimo turizmas pradėjo vystytis dar XX a viduryje. Šiandien sodybų ir vilų galima rasti praktiškai visuose šalies departamentuose.

Lyginant su Didžiosios Britanijos kaimo turizmo verslu, Prancūzijoje jis sudėtingesnis ir margesnis. Pirmiausia, verslininkus jungia keliolika asociacijų. Šalies pietuose kaimo turizmas paprastai tai apgyvendinimas šalia paplūdimių. Pajūrio rajonuose statomi ištisi kotedžų, skirtų priimti svečiams, kaimeliai.

 

Kita šaka taip pat tradicinė Pietų valstybei. Tai turizmas, susijęs su sodininkyste ir vyndaryste. Iš kitos pusės, apgyvendinimas ūkininkų sodybose ne toks populiarus, kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje. Prancūzijoje svečiai paprastai priimami mažuose namukuose – apartamentuose. Be to, vietiniai keliautojai mėgsta patys gaminti maistą naudodami ekologiškas ūkininko išaugintas daržoves ir vaisius.

Dėl tokios krypties, šalyje puikiai išvystytas gastronominis ir vyno turizmas. Gastroniminis turizmas, tai kelionės po skirtingus regionus kai susipažįstama su vietine virtuve ir maisto gamybos kultūra. Tada keliaujama per sodybas, kuriose siūlomas maitinimas ir tradiciniai krašto patiekalai. Apgyvendinama ne apartamentuose, bet šeimininko name. Tai tarsi privaloma tokios kelionės dalis.

Bendraudami su šeimininkais, žmonės mato kaip gaminamas maistas, gali sužinoti patikusių patiekalų receptus.

Vyno kelionės tai savotiška Prancūzijos kaimo turizmo vizitinė kortelė. Tai ne tik gėrimo ragavimas, bet ir kelionė bent per kelias vynines, kur rodoma visa gamybos technologija, aiškinama, kuo skiriasi viena vynuogių rūšis nuo kitos. Sodybų šeimininkams vienas iš papildomų pajamų šaltinių ne tik žmonių apgyvendinimas, bet ir vyno pardavimai.

Prancūzijai būdingas poilsinis ir pažintinis turizmas. Pavyzdžiui, Luaros regione daugumos sodybų šeimininkai siūlo ne tik apgyvendinimą, bet ir vietinių pilių lankymą. Alpių regione tarsi privalomas pasivaikščiojimas kalnų takais, žiemą slidinėjimas.