Kaimo turizmas Italijoje

Italijoje kaimo turizmo sodybas sąlyginai galima suskirstyti į tris grupes: „Gamta ir sveikata“, „Tradicinis maistas“ ir „Sportas“.

„Gamtos ir sveikatos“ tipo sodybos specializuojasi vystydamos kaimo ir ekologinį turizmą. Jų daugiausia Kjanti, Umbrijos ir Sicilijos provincijose.

„Tradicinio maisto“ propaguotojų verslininkų geografija platesnė. Tokių sodybų daug Ligurijoje, Toskanoje, Venetoje, Umbrijoje, Marke, Pulijoje, Kalabrijoje ir vynuoges auginančiuose regionuose. Paprastai kiekvieno šeimininko specializacija gan siaura. Jis gamina tik tuos patiekalus, kurie būdinga konkrečioje vietovėje, ar net tik tame kaime. Pajūrio kraštuose dominuoja žuvis ir jūros gėrybės, Romos apylinkėse vynai „Kasteli romani“, Abruco patiekalai su vietiniu alyvuogių aliejumi.

Sportui skirtos sodybos neturi atskiro regiono. Jos kuriamos visoje Italijoje. Populiariausios skirtos plaukimui, dviračiams, tenisui ir jojimui.

Kaip ir Anglijoje, turistai apnakvydinami kambariuose šeimininkų namuose, atskiruose namukuose arba apartamentuose, tačiau Italijoje kur kas rečiau rekonstruojami ir gyvenimui pritaikomi seni ūkiniai pastatai (kluonai, svirnai).

Populiariausias gyvenimas apartamentuose. Pavyzdžiui, Trentino – Alto – Adidže provincijoje apartamentuose svečius priima 44% visų sodybų, kambariuose ir apartamentuose 22%, tik kambariuose 30%. Likusieji 4% apsistoti siūlo palapinėse.