Brangiausi Europos miestai

1

Ekonomistai nusprendė išsiaiškinti kuriuose Europos miestuose gyventi brangiausia. Apklausta 200 000 žmonių, gyvenančių 1600 pasaulio miestų ir gyvenviečių. Vertintos vidutinės maisto produktų ir būtinų paslaugų kainos. Šiame sąraše Senojo Žemyno rezultatai. Tyrime skaičiuotos ir vertintos maisto produktų, nuomos ar būsto išlaikymo, drabužių, transporto, medicinos paslaugų ir pramogų kainos. Taip išvestas vidutinis pragyvenimo kainos indeksas (Cost of Living Index). Vertinimo skalė – paimtas teorinis vidutinis statistinis miestas ir jam suteikta 100 balų. Priklausomai nuo rezultatų, kitos gyvenamosios vietos gavo daugiau ar mažiau balų už šį teorinį rodiklį.
Šiemet tokiu statistiniu vidutinioku tapo Praha, Čekijos sostinė. Jei kitame Europos didmiestyje pragyvenimas brangesnis nei Prahoje, jis gaus daugiau balų, kurie prilygsta kainų skirtumu procentais.

Pagal šį reitingą brangiausiu pasaulio, o tuo pačiu ir Senojo Žemyno, miestu pripažintas Londonas. Jo indeksas 280. Kalbant paprasčiau, norint gyventi Anglijos sostinėje reikės išleisti beveik tris kartus daugiau nei Prahoje. Vien nuolatinis mėnesinis transporto bilietas kainuoja 159 eurus. Dėl aukštų nuomos kainų dėl kiekvieno sąlyginai pigesnio objekto vyksta tikras karas.

Antroje vietoje Norvegijos sostinė Oslas, kurio indeksas 267. Padoraus raudonojo vyno butelis čia kainuoja 21 euras.

Lyderių trejetuke ir Ženeva. Šveicarijos miesto indeksas 259. Vištos krūtinėlės kilogramas, kuris visame pasaulyje vienas pigiausių produktų, čia kainuoja 22 eurus.
Ketvirtoje vietoje kitas Šveicarijos miestas Ciurichas, kurio indeksas 256. Pavyzdžiui, 12 už 12 kiaušinių teks pakloti 5,2 euro. Paprasti nereceptiniai vaistai nuo peršalimo šešioms dienoms 14,5 euro. Pastebėsime, kad Niujorkas tik penktoje vietoje.

Trečias Šveicarijos miestas, patekęs į sąrašą, Lozana. Kuris tapo šeštu pagal brangumą miestu. Jis surinko 233 balus. Būtent čia pasiektas transporto kainų rekordas. Nuvažiuoti taksi aštuonis kilometrus kainuoja 28 eurus. Ekspertai juokauja, kad Lozanos gyventojams geriau investuoti į sportinius batelius nei į viešojo transporto bilietus. Sportinis inventorius kainuos pigiau nei viena ilgesnė kelionė taksi.

Aštuntoje vietoje pasaulyje ir šeštoje Europoje, įsitvirtino Prancūzijos sostinė Paryžius. Vidutinė buto nuoma per mėnesį čia kainuoja 2 600 eurų.

Dešimtuko apačioje Danijos sostinė Kopenhaga (septinta vieta Europoje). Miestas surinko 217 balų. Už didelį Coca Cola butelį čia teks pakloti 3,7 euro.

Haga surinko garbingus 204 balus ir tapo keturiolikta pasaulyje ir aštunta Europoje pagal pragyvenimo kainą. Batų pora čia vidutiniškai kainuoja 132 eurus. Dešimtoje vietoje Senajame Žemyne Suomijos sostinė Stokholmas. Jis surinko tiek pat balų, kaip ir Kopenhaga. Kokteilis bare čia kainuoja 13,5 euro.

Europietiško dešimtuko paskutinėje vietoje Amsterdamas – 199 balai. Greito maisto restorane čia pavyks papieti už 7 eurus.

Panašūs skelbimai

Būsto nuomos mokėti neišgalintis italas persikėlė gyventi į oro uostą – kuo tai baigėsi

Būsto nuomos mokėti neišgalintis italas persikėlė gyventi į oro uostą – kuo tai baigėsi

Devynis mėnesius Bolonijos oro uoste gyvenęs senyvas vyras rado naujus namus. Žinomas tik Arnaldo vardu, 83 metų vyras pradėjo gyventi oro uoste, kai nebegalėjo sau leisti mokėti už būsto nuomą. Pensijos jam tiesiog nebepakako. Bolonijos Guglielmo Marconi oro uosto, septinto pagal dydį Italijoje, darbuotojai jam tapo tarsi šeima – aprūpino miegmaišiu, kava ir maistu. Oro […]

Pirmoji būsto paskola – kokios klaidos gali sugriauti gyvenimą

Pirmoji būsto paskola – kokios klaidos gali sugriauti gyvenimą

Pirmasis būstas, nuosavi namai, nuomojamas butas – daug frazių, kuriomis gyvenimo pradžią gali apibūdinti jaunas žmogus. Būsto paskolos pasiėmimas ir nuosavų namų įsigijimas – reikšmingas žingsnis žmogaus gyvenime, tačiau žengiant jį pirmą kartą rizikuojama padaryti nemalonių klaidų. Ko reikėtų vengti kreipiantis dėl būsto paskolos, pasakoja Edvinas Jurevičius, „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas, rašoma pranešime spaudai. […]

Ištyrė, kas šiais laikais stabdo lietuvius nuo būsto pirkimo ir kuo mes skiriamės nuo latvių bei estų

Ištyrė, kas šiais laikais stabdo lietuvius nuo būsto pirkimo ir kuo mes skiriamės nuo latvių bei estų

Būsto rinka stagnuoja. Net šiek tiek sumažėjus kainoms pirkėjai neplūstelėjo pas vystytojus šluoti viską, kas pastatyta ar suplanuota statyti. Tam yra keletas priežasčių. Nors kaip viena iš jų įvardinama ypatingai aukštos būsto palūkanos, tačiau dedamųjų mozaikoje kur kas daugiau. Pastaraisiais metais drastiškai besikeičiant ekonominei situacijai, būsto pirkimą planuose turėję lietuviai neskuba daryti sprendimų. Visgi, išaugusią […]