Lenkija viena iš Rytų Europos lyderių skaičiuojant pagal kaimo turizmo verslo apimtis. Šie objektai veikia praktiškai visuose regionuose.
Prie Varšuvos nuomojami namai keliautojams, Baltijos pajūryje klesti poilsiautojų apgyvendinimas, prie Tatrų kalnų apartamentai ir sodybos.
Tokį šio verslo klestėjimą lemia tai, kad Lenkija žemės ūkio kraštas. Skaičiuojama, kad kas trečias iš maždaug trisdešimties milijonų, lenkas gyvena kaime, o pagal ūkių skaičių šalis beveik vejasi Jungtines Amerikos Valstijas.
Agrarinio turizmo bumas šalyje prasidėjo praėjusio šimtmečio pabaigoje. Šiandien lenkai juokauja, kad nebereikia būti drąsiam, kad fermoje išgertum stiklinę šviežiai pamelžto pieno. Verslą griežtai kontroliuoja valstybė, todėl produktų kokybė puiki. Laikomasi ES reikalavimų. Už prasižengimus galima prarasti licenciją.
Tiesa, vieningos organizacijos, kuri vienytų kaimo turizmo sodybų šeimininkus, nėra. Tokių asociacijų veikia apie 50. Jos ir vienija apie 8000 šalyje veikiančių sodybų. (Jų daugiau kaip 10 kartų daugiau nei Lietuvoje).
Skirtingai nuo Lietuvos, Lenkijos kaimo turizmas tai pirmiausia apgyvendinimo, ne savaitgalio pramogų ar ramaus šeimyninio poilsio verslas. Net atokioje provincijoje galima rasti tiek atskirus kambarius ūkininko ūkyje, tiek puikiai įrengtas vilas ir mini viešbučius.
Kalbant apie pačias sodybas, jos skirstomos į dvi dideles grupes. Vienų šeimininkai gyvena tik iš svečių priėmimo, kitiems tai tik papildomas ir ne pagrindinis pajamų šaltinis. Patekęs į pirmojo tipo objektą svečias gali tikėtis pažintinių turų, bus supažindintas su vietos tradicijomis ir virtuve. Antruoju atveju pažinti kraštą teks savarankiškai, pietų stalas bus sotus, tačiau be gurmaniškų atradimų.
Taip verslas klostosi dėl paprastos priežasties – Lenkija didelė valstybė, kurios nepavyks pervažiuoti per dieną. Todėl gan didelis vietinių žmonių, kuriems reikia tiesiog pigiai nakvoti, kad kitą dieną galėtų keliauti toliau, srautas. Praktiškai šali visų didžiųjų magistralių pilna ženklų, kviečiančių nakvoti. Vėlų vakarą pakeleivis bus priglaustas bet kurioje kaimo turizmo sodyboje, jei tik joje yra laisvų kambarių.
Tai savotiška konkurencija su viešbučiais.
Kinietė, buto šeimininkė, nuomotojai nesant namie bute įrengė atsisveikinimo salę Kinietė, grįžusi iš darbo, pamatė, kad jos nuomojamo buto šeimininkė savo miegamajame įrengė memorialinę salę. Istorija praseidėjo kai Šanchajaus mieste gyvenanti moteris, vardu Wang, sulaukė savo nuomojamo buto savininko dukters skambučio ir paprašė pasilikti viešbutyje porai dienų. Ji pareiškė, kad Wang butą jai reikia naudoti […]
Senijie Vilniaus mikrorajonai kaip masalas traukia vystytojus, nes čia yra daug erdvių, kur galima įterpti vieną kitą daugiabutį, ar netgi naują kvartalą. Be to, čia prie pat mokyklos, darželiai ir pliklinikos, kas didina naujų projektų patrauklumą, nereikia, kaip iš Pilaitės ar Perkūnkiemio vežioti per kamščius vaikus į būrelius, mokyklas ir darželius, o patiems melstis, kad […]
Butai investicijai, arba, išvertus iš liaudiškos ekonominės naujakalbės butas pensijai, tai ne vieno doro lietuvio svajonė. Žmonės puikiai supranta, kad Sodra pensijoje jais nepasirūpins, o gyventi norisi oriai. Todėl investuoja į nekilnojamąjį turtą, nes Lietuvos sąlygomis tai viena iš mažiausiai rizikingų ir stabiliausių investicijų.Žiūrint į pastarųjų metų kainų ir butų nuomos kainų šuolius ypatingai atsiperkanti. […]