Miestai – įdomūs faktai

1

1.    2025 m. daugiau kaip 60% visų pasaulio žmonių gyvens miestuose. Tai maždaug aštuoni milijardai miestiečių. Dėl tokių pokyčių, daugiau kaip 90  megapolių gyventojų skaičius viršys 5 milijonus. Palyginimui, 1950  m. tokio dydžio miestų planetoje buvo 5. 1980  m. jų skaičius jau padidėjo iki 22. Tais pačiais metais pasaulyje buvo 36 didmiesčiai, kuriuose gyveno virš 3 milijonų žmonių ir 230 kurių gyventojų skaičius viršijo milijoną.

2. Palyginimui 1800 m. tik Londone ir Tokijuje (tada jis vadinosi Edo) gyveno daugiau kaip milijonas žmonių. 1850 m. Didžiosios Britanijos sostinėje jau suskaičiuoti du milijonai, Paryžiuje milijonas. 1900 m. Daugiau kaip milijoną gyventojų jau turėjo Berlynas, Viena, Maskva, Sankt Peterburgas, Niujorkas, Čikaga, Filadelfija, Tokijas ir Kalkuta.
XVI a. Paryžiaus plotas buvo 8 kvadratiniai kilometrai, šiandien 480.

3. 1800 m. tik  2.5%  planetos gyventojų buvo miestiečiais. 1920  m. tokių jau  buvo 9.2%, o 1980 m. 40%.. населения проживали в городах, в 1920 году эта цифра была 9.2%, в 1980 году — 40%. 2000 m. jau daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų buvo įsikūrę miestuose. Kiek žmonių gali vadinti save miestiečiais priklauso nuo valstybės struktūros. Didžiojoje Britanijoje tokių 90% , Pietų Amerikoje 70 %.

4. Daugiausia žmonių kaime gyvena Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje. Iš kitos pusės, kaip tik šiuose regionuose sparčiausiai auga miestai.
5. Mechike,  didžiausiame Meksikos mieste, viename kvadratiniame kilometre gyvena 7000 žmonių. Tai įskaičiuojant kelius, parduotuves, turgavietes… Vidutiniškai šalyje viename kvadratiniame kilometre įsikūręs 41 žmogus.

6. Tam, kad gyvenvietė būtų paskelbta miestu, Danijoje užtenka 250 žmonių, Jungtinėse Amerikos Valstijose 2500, Graikijoje 10 000. Jungtinių Tautų rekomendacija – 20 000 gyventojų.

7. Pirmieji sąlyginai dideli miestai buvo įkurti dabartinio Irako teritorijoje, Tarpupyje 3500 m. prieš Kristų. Po 500  metų megapolių statyba užsiėmė egiptiečiai, dar po 500 m. indai. Kinijoje pirmieji miestai atsirado 1600 m. prieš Kristų. Senovėje taip pat buvo milijoninių miestų. Tai Babilonas, dabartinis Pekinas, Konstantinopolis (dabartinis Stambulas) ir Roma.

8. Miestai atsirado kai žmonės sugebėjo užsiauginti daugiau maisto nei reikėjo pramisti vienai šeimai. Toks ūkio kilimas leido formuotis žemės nedirbantiems sluoksniams – kariams, vienuoliams, pirkliams. Miestai tapo civilizacijos lopšiais, nes jų gyventojai galėjo užsiimti ne maisto gamyba, o kultūra ir kūryba.
9. Kaimiečiai noriai traukia į miestus, nes čia aukštesnis pragyvenimo lygis, daugiau pramogų.

10.. 1942 m. Tokijuje gyveno  6.9 milijonai žmonių. 1990 m. daugiau kaip 11 milijonų. Kai kuriuose rajonuos viename kvadratiniame kilometre įsikūrę 60 000 žmonių. Kartu su priemiesčiais Japonijos sostinėje 19 milijonų gyventojų (1985 m. duomenys). Čia pati brangiausia žemės pasaulyje. Sklypai Tokijuje vidutiniškai  33 brangesni nei Londone, ir 89  kartus nei Niujorke.

Nors žemės labai brangi ir keturių asmenų šeimai vidutiniškai tenka 65 kvadratiniai metrai gyvenamojo ploto, tačiau dauguma namų mediniai.

Panašūs skelbimai

Butų nuomos kaina – kokios prognozės 2022 metams

Butų nuomos kaina – kokios prognozės 2022 metams

Būtų kainos spėriai šauna aukštyn ir, kaip atrodo, jau pramušė debesis, tačiau sustoti neplanuoja. O kas laukia būsto nuomos kainų? Būsto kainos nuosekliai kyla pirminėje sostinės nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, o antrinėje pastebimas dar spartesnis jų augimas, rodo nuomos su galimybe vėliau būstą išsipirkti paslaugas teikiančios kompanijos „Numai“ duomenys. Būsto nuomos kainos sostinėje per pastarąjį […]

Tobulas skelbimas, kurį norisi skaityti

Tobulas skelbimas, kurį norisi skaityti

Iš pirmo žvilgsnio skelbimas nepretenzingas žanras. Svarbiausia jo funkcija tiesiog pranešti skaitytojui apie parduodamą objektą ir suteikti kuo detalesnę informaciją, kad būtų galima sutaupyti savo ir potencialaus pirkėjo ar potencialaus nuomotojo laiką. Tačiau skelbimą galima parašyti taip, kad jį noris skaityti net jei siūlomas daiktas nedomina. Šį kartą įkvėpmui kaip fesubuke parduodamas fotoaparatas. Fotoaparatęs matęs […]

Mutavusi butų rinka – 16 kv. metrų butas be langų – 2943 eurai už kvadratinį metrą

Mutavusi butų rinka – 16 kv. metrų butas be langų – 2943 eurai už kvadratinį metrą

Ekonomistas Žygimantas Mauricas atrado unikalų butą Vilniuje – 16 kvadratinių metrų butą be lango, kuris pristatomas, kaip puiki investicija ir už kvadratą prašoma virš 2900 eurų. Tai normali kaina prestižiniame miesto rajone už nenaujos statybos būstą, Su langai ir atitinkantį bent jau higienos normas. Šį unikalų butą galima ir nuomotis, jei pirkti nedrąsu – kaina […]