1. 2025 m. daugiau kaip 60% visų pasaulio žmonių gyvens miestuose. Tai maždaug aštuoni milijardai miestiečių. Dėl tokių pokyčių, daugiau kaip 90 megapolių gyventojų skaičius viršys 5 milijonus. Palyginimui, 1950 m. tokio dydžio miestų planetoje buvo 5. 1980 m. jų skaičius jau padidėjo iki 22. Tais pačiais metais pasaulyje buvo 36 didmiesčiai, kuriuose gyveno virš 3 milijonų žmonių ir 230 kurių gyventojų skaičius viršijo milijoną.
2. Palyginimui 1800 m. tik Londone ir Tokijuje (tada jis vadinosi Edo) gyveno daugiau kaip milijonas žmonių. 1850 m. Didžiosios Britanijos sostinėje jau suskaičiuoti du milijonai, Paryžiuje milijonas. 1900 m. Daugiau kaip milijoną gyventojų jau turėjo Berlynas, Viena, Maskva, Sankt Peterburgas, Niujorkas, Čikaga, Filadelfija, Tokijas ir Kalkuta.
XVI a. Paryžiaus plotas buvo 8 kvadratiniai kilometrai, šiandien 480.
3. 1800 m. tik 2.5% planetos gyventojų buvo miestiečiais. 1920 m. tokių jau buvo 9.2%, o 1980 m. 40%.. населения проживали в городах, в 1920 году эта цифра была 9.2%, в 1980 году — 40%. 2000 m. jau daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų buvo įsikūrę miestuose. Kiek žmonių gali vadinti save miestiečiais priklauso nuo valstybės struktūros. Didžiojoje Britanijoje tokių 90% , Pietų Amerikoje 70 %.
4. Daugiausia žmonių kaime gyvena Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje. Iš kitos pusės, kaip tik šiuose regionuose sparčiausiai auga miestai.
5. Mechike, didžiausiame Meksikos mieste, viename kvadratiniame kilometre gyvena 7000 žmonių. Tai įskaičiuojant kelius, parduotuves, turgavietes… Vidutiniškai šalyje viename kvadratiniame kilometre įsikūręs 41 žmogus.
6. Tam, kad gyvenvietė būtų paskelbta miestu, Danijoje užtenka 250 žmonių, Jungtinėse Amerikos Valstijose 2500, Graikijoje 10 000. Jungtinių Tautų rekomendacija – 20 000 gyventojų.
7. Pirmieji sąlyginai dideli miestai buvo įkurti dabartinio Irako teritorijoje, Tarpupyje 3500 m. prieš Kristų. Po 500 metų megapolių statyba užsiėmė egiptiečiai, dar po 500 m. indai. Kinijoje pirmieji miestai atsirado 1600 m. prieš Kristų. Senovėje taip pat buvo milijoninių miestų. Tai Babilonas, dabartinis Pekinas, Konstantinopolis (dabartinis Stambulas) ir Roma.
8. Miestai atsirado kai žmonės sugebėjo užsiauginti daugiau maisto nei reikėjo pramisti vienai šeimai. Toks ūkio kilimas leido formuotis žemės nedirbantiems sluoksniams – kariams, vienuoliams, pirkliams. Miestai tapo civilizacijos lopšiais, nes jų gyventojai galėjo užsiimti ne maisto gamyba, o kultūra ir kūryba.
9. Kaimiečiai noriai traukia į miestus, nes čia aukštesnis pragyvenimo lygis, daugiau pramogų.
10.. 1942 m. Tokijuje gyveno 6.9 milijonai žmonių. 1990 m. daugiau kaip 11 milijonų. Kai kuriuose rajonuos viename kvadratiniame kilometre įsikūrę 60 000 žmonių. Kartu su priemiesčiais Japonijos sostinėje 19 milijonų gyventojų (1985 m. duomenys). Čia pati brangiausia žemės pasaulyje. Sklypai Tokijuje vidutiniškai 33 brangesni nei Londone, ir 89 kartus nei Niujorke.
Nors žemės labai brangi ir keturių asmenų šeimai vidutiniškai tenka 65 kvadratiniai metrai gyvenamojo ploto, tačiau dauguma namų mediniai.
H-D FXR S – taip vadinamas motociklas, kuriuo Miki Riurkas važinėjo filme „Harley-Davidson ir Marlboro“ Jo išskirtinė savybė didelis variklis (apytiksliai 1300 kubinių centimetrų). Jis buvo modifikuotas tam, kad atrodytų efektyviau. Pavyzdžiui, perdirbta išmetimo sistema. Be to, jis unikaliai nudažytas – juodos spalvos su raudonomis liepsnomis. Šiandien Europoje toks standartinis motociklas kainuoja nuo 7 tūkstančių […]
Vilniuje ir Kaune patogiausia nuomotis butą dažnai priklauso nuo studento poreikių, biudžeto ir pageidavimų, tačiau kiekviename mieste yra keletas miegamųjų rajonų iš kurių patogiausia važiuoti į paskaitas. Žinoma, jeigu jūs nesinuomojate buto ar kambario prie pat aukštosios mokyklos. Vilniuje: Kaune: Rekomenduočiau atkreipti dėmesį į transporto patogumą, artumą prie universitetų ir asmeninius poreikius. Taip pat verta […]
Dažnai žiūrėdami į nuomojamo buto nuotraukas varviname seilę – viskas gražu, tvarkinga, minkštasuoliai tarsi traukia prisėsti. Tačiau pamirštame, o tiksliau nežinome, kai kurių niuansų. Grožis ne visada patogus, o ryškios spalvos, kurios nuostabiai atrodo socialiniuose tinkluose talpinamose nuotraukose, bėgant laikui gali tapti erzinančiu dirgikliu. Taigi, kur prasilenkia psichologai ir interjero dizaineriai. Nors žodis „namai“ šeimoms […]