Senovės Roma – šokiruojantys istoriniai faktai

Senovės Romą laikome Vakarų civilizacijos lopšiu. Daugiau kaip prieš du tūkstančius metų buvo pastatyti įspūdingi architektūros paminklai, sukurta teisės sistema, kurios principais remiamės ir šiandien. Visgi tais senais laikai ne viskas buvo taip gražu, kaip norėtųsi. Kai kurie papročiai šiuolaikinį žmogų šokiruotų.

Jei Senovės Romos laikais operuojamas žmogus mirdavo, gydytojui nupjaudavo rankas. Vargu ar reikia aiškinti, kodėl žmogaus kūno sandara ilgai buvo paslaptis.

Romos respublikos laikais brolis turėjo įstatyme numatytą teisė nubausti neklusnią seserį. Bausmė – seksas.

Senovės Romoje visus vergus, kurie priklausė vienam žmogui, vadino šeima.

Iš pirmųjų penkiolikos imperatorijų vienintelis Klaudijus neturėjo lytinių santykių su vyrais. Toks jo elgesys buvo vadinamas išsišokimu ir nenatūraliu. Poetai ir rašytojai atvirai tyčiojosi iš valdovo.

Romos kariai gyveno palapinėse po 10 žmonių. Kiekvienai tokiai palapinei vadovavo vyresnysis, kurį vadino dekanu. 

Senovės pasaulyje nebuvo tualetinio popieriaus. Romėnai tam reikalui naudojo pagalį, kurio galas buvo apvyniotas skuduru. Pasinaudojė šiuo valikliu, jį įmerkdavo į kibirą su vandeniu.

Turtingi Romos piliečiai gyveno didžiuliuose prabangiuose namuose – vilose. Svečiai į duris belsdavo prie jų pritvirtintu geležiniu žiedu. Ant slenksčio plytelėmis buvo išklotas žodis „salve“ – sveiki atvykę. Kai kuriuose namus saugojo vergai, kuriuose vietoj šunų rišdavo prie grandinių.

Turtuoliai vietoj servetėlių puotose naudojo berniukus. Tiksliau paauglių ir mažamečių plaukus, į kuriuos valydavosi riebaluotus pirštus. Patys berniukai troško patekti į šį „postą“. Skurdiesiems tai buvo vos ne karjeros viršūnė.

Vestuvių bučinio tradicija taip pat atkeliavo iš Romos imperijos. Senais laikais jaunavedžiai, pasibaigus oficialioms ceremonijoms, taip pat bučiuodavosi. Tiesa, tada šis veiksmas turėjo kitą prasmę. Tais laikais taip buvo patvirtinamos visos sutartys.

Romos imperatoriaus Klaudijaus žmona Mesalina buvo tokia ištvirkusi, kas stulbino net nelabai santūrius amžininkus. Istorikai Tacitas ir Svetonijus rašo, kad ji turėjo viešnamius, kuriems ne tik vadovavo, bet ir pati aptarnaudavo klientus. Ji net surengė varžybas su kita garsia prostitute ir jas laimėjo. Lenktynių metų imperatorienė patenkino penkiasdešimt klientų, jos konkurentė „tik“ dvidešimt penkis.

Senovės Romoje prostitucija buvo eilinė profesija, kaip ir visos kitos. Laisvo elgesio moterų niekas neniekino, todėl joms nereikėjo slėpti kuo užsiima. Jos laisvai vaikštinėjo po miestą ir siūlė savo paslaugas. Kad tokias moteris būtų lengviau atskirti, jos pačios nešiojo avalynę aukštais kulnais. Daugiau tokių batų niekas nenešiojo, kad neklaidintų vyriškių, ieškančių perkamos meilės.

Romoje egzistavo net specialios bronzinės monetos, kuriomis buvo atsiskaitoma už prostitučių paslaugas. Šiuose piniguose buvo išgraviruotos įvairios intymios scenos.