Svečių namų verslas

Viešbučių ir svečių namų klientai skirtingai. Tai priklauso ne tiek nuo kainos, bet nuo žmonių lūkesčių. Iš skirtingų apgyvendinimo įstaigų laukiama ir skirtingos paslaugų kokybės.

Nuo to momento, kai Richardas Širmanas sukūrė svečių namų (hostelių) verslo modelį prabėgo tik šimtas metų, tačiau pigios apgyvendinimo įstaigos, siūlančios minimalų paslaugų rinkinį, jau spėjo užkariauti visą pasaulį. Plėtrai nesutrukdė net pasaulinė finansų krizė. Iš jos hosteliai išėjo pirmieji.

Juos gelbėjo tai, kad žmonės, net praradę dalį pajamų, vis tiek nenorėjo atsisakyti kelionių, tačiau tokio komforto, kaip iki tol, negalėjo sau leisti. Nors iki tol svečių namuose paprastai apsistodavo tik jaunimas, krizės laikais prie jų prisijungė ir vyresnio amžiaus įvairių socialinių sluoksnių piliečiai.

Nors pokyčiai matomi plika akimi, tačiau iki šiol pagrindinis pigios nakvynės įstaigų šeimininkų tikslas pritraukti keliaujantį jaunimą. Pasaulinė šio segmento apimtis 136 milijardų JAV dolerių per metus, arba  18% viso apgyvendinimo sektoriaus pajamų. Vakaruose apie 87% jaunų žmonių, važiuojančių ilsėtis į užsienį, apsistoja būtent hosteliuose.

Pagrindinė pigių nakvynės įstaigų klientai žmonės, nuo 18 iki 42 metų. Vidutiniškai naktis dvidešimtyje didžiausių Europos miestų kainuos 66 JAV dolerius. Vidutinė viešnagės trukmė pustrečios paros. Europoje šiandien jau veikia  5 000 hostelių.

Skaičiuojama, kad vidutinio hostelio statybai reikia apie 300 000 JAV dolerių, neskaičiuojant žemės sklypo. Rentabilumas iki 98%. Atsiperkamumas, net jei pagrindinis apkrovimas tik du vasaros mėnesius, atsiperkamumas apie 10 metų. Iki šiol svečių namai paprastai būdavo įrengiami apleistuose pastatuose, kur buvo įrengiamos gyvenamosios patalpos, tačiau naujausia tendencija – statomi visiškai nauji pastatai, kuriuos lengviau pritaikyti verslui.

Hostelių populiarumas aiškinamas ne tik pigumu, bet ir tuo, kad juose sukuriama specifinė atmosfera.  Tarsi žmogus atvažiuotų į svečius pas senus draugus. Čia galima ne tik pailsėti, bet ir susipažinti su naujais įdomiais žmonėmis, pabendrauti.

Svečių namų šeimininkai puikiai žino šią tendenciją. Todėl dabar tai ne tik vieta, kur galima pernakvoti. Investuojama į dizainą, įrenginėja ne tik studentams, bet ir šeimoms pritaikytus kambarius. Pavyzdžiui, šeimoms siūlomi atskiri numeriai su atskira vonia ir minimalia virtuvėle, kurioje galima gaminti maistą. Šalia atidaromos pigios kavinės, nemokamas interneto ryšys.

Svečių namų verslo privalumas – sąlyginai pigi pradžia. Skirtingai nuo viešbučių, į rinką įeiti gali ir privatūs investuotojai, netgi šeimos.

Kalbant apie valdymą, skirtingai nuo viešbučių, sąnaudos mažesnės. Reikia mažiau žmonių ir priežiūros, todėl maržos didesnės.

Panašūs skelbimai

Sodyba – kokias staigmenas joje galima rasti po žiemos, ką galima apdrausti?

Sodyba – kokias staigmenas joje galima rasti po žiemos, ką galima apdrausti?

Pavasarį liaudis patraukia į kaimą. Tiksliau į per žiemą primirštas sodybas, kurios dažnai neturi nieko bendro su tiksuoju kaimu, tačiau savininkui leidžia pamedituoti ir, verčiant šašlyką prabangioje kepsninėje, pasvajoti apie šaknis. Visgi, šis turtas pats savęs neprižiūri. Kokių siurprizų galima rasti sodybose – nesvarbu, ar tai nuosava, ar nuomojama sodyba – po žiemos – šiame […]

Būsto nuomos mokėti neišgalintis italas persikėlė gyventi į oro uostą – kuo tai baigėsi

Būsto nuomos mokėti neišgalintis italas persikėlė gyventi į oro uostą – kuo tai baigėsi

Devynis mėnesius Bolonijos oro uoste gyvenęs senyvas vyras rado naujus namus. Žinomas tik Arnaldo vardu, 83 metų vyras pradėjo gyventi oro uoste, kai nebegalėjo sau leisti mokėti už būsto nuomą. Pensijos jam tiesiog nebepakako. Bolonijos Guglielmo Marconi oro uosto, septinto pagal dydį Italijoje, darbuotojai jam tapo tarsi šeima – aprūpino miegmaišiu, kava ir maistu. Oro […]

Mikrobutai – kas juos išrado, kiek kainuoja nuoma pasaulio didmiesčiuose

Mikrobutai – kas juos išrado, kiek kainuoja nuoma pasaulio didmiesčiuose

Mikro apartamentai – arba kapsulės, kaip jie dar vadinami – šiandien yra labai paplitę pasaulyje. Manoma, kad šį būstą sugalvojo japonų architektas Kise Kurokawa, 1972 metais Tokijuje pastatęs Nakagino bokštą su 144 butais. Kiekvienoje kapsulėje buvo tik būtiniausi dalykai: vonios kambarys, lova, virtuvėlė ir apvalus langas – jų plotas siekė 4,5 kvadratinio metro. Po Japonijos […]