Viešbučiai

Formaliai viešbutis tai gyvenamosios patalpos, kuriose žmonės apsistoja trumpam laikui. Šias patalpas prižiūri ir visą verslą organizuoja viena įmonė.

Pirmieji viešbučiai atsirado prieš keletą tūkstančių metų. Tiesa, tada jie labiau priminė šiuolaikinius hostelius, nes tai tiesiog nakvynės namai, įkurti dideliuose miestuose.

 

Tarptautinis pavadinimas „hotel“ kilo nuo prancūziško hôtel. Viduramžiais taip vadinamo miesto centre stovintis paprastas namas, kuriame apsistodavo keliaujantys didikai.

Šiuolaikiniai viešbučiai ir visas verslas susiformavo XIX a, kartu su pramonine revoliucija.

Viena iš pagrindinių standartinių viešbučių paslaugų – numeriai turi būti tvarkomi kasdien. Išimtis tik vienos žvaigždutės apgyvendinimo įstaigos,

Prieš keletą metų kiekvieną dieną buvo keičiama ir patalynė, tačiau šiandien, prisidengdami ekologiškumo vėliava, net didieji tinklai patalynę stengiasi keisti tik kas kelias dienas. Taip sutaupomos didelės lėšos.

Viešbučiai klasifikuojama pagal penkių žvaigždučių sistemą. Nuo mažiausios vienos, kur lankytojas gauna tik kambarį ir lovą, iki penkių, (Lietuvoje tokių viešbučių daugiausia Vilniuje ir pajūryje – Klaipėdoje ir Palangoje) kur svečiui pasiūlomas baseinas, prabangiai ir prabangiai įrengti numeriai.

Praktiškai normalesnių gyvenimo sąlygų (pusryčių, televizoriaus ir pan.) galima tikėtis nuo trijų žvaigždučių. Kokios konkrečiai tai bus paslaugos gali skirtis kiekvienoje nakvynės vietoje. Pavyzdžiui, SPA privaloma tik nuo keturių žvaigždučių.

Kitas niuansas – kiekvienos šalies valdžia pati nustato reikalavimus žvaigždutėms, Todėl taip pat pažymėtos apgyvendinimo įstaigos Lietuvoje, Turkijoje ir Didžiojoje Britanijoje paslaugų komplektas gali skirtis.

Jei planuojate atidaryti savo viešbutį ir žvalgotės patalpų, rinkitės ne mažesnes, kaip 200 –  300 kvadratinių metrų. Tinkamai išplanavus, tokiame plote bus galima įrengti nuo 6 iki 10 numerių, tilps registratūra ir netgi nedidelė virtuvė su mažyte kavinuke, kurių reikės svečiams ruošti maistą. Bus bent minimalios patalpos personalui, nes viešbutyje žmonės dirba ištisą parą.

Tačiau toks plotas minimalus. Sankt Peterburge palyginti daug mažų viešbučių įsteigta panašaus dydžio buvusiuose komunaliniuose butuose. Jų pagrindinis trūkumas – maži numeriai. Kai kur mažesni nei 10 kvadratinių metrų. Žmogui tokiame plote ne visada būna patogu. Kita bėda, kad tokio dydžio numerius valdantys viešbučiai niekada negaus daugiau žvaigždučių ir bus priversti dirbti pigiausiame segmente. Visgi net pigūs viešbučiai gali būti pelningi, tik reikia tinkamai suvaldyti procesus.

Pagal Europoje nusistovėjusius standartus, jei numeris nuo 6 iki 9 kvadratinių metrų, tokiai apgyvendinimo įstaigai bus suteiktos ne daugiau, kaip dvi žvaigždutės. Toliau sulig kiekviena žvaigždute plotas didėja maždaug dviem kvadratiniais metrais. Standartiniai 5 žvaigždučių viešbučių numeriai ne mažesni kaip 16 kvadratinių metrų.

Kokio ploto numeriai kvadratiniais metrais paprastai rekomenduojami vidutinės klasės apgyvendinimo įstaigai:

 

Vienvietis 10

Dvivietis 14

Apartamentai 25

Persirengimo kambarys 3,8

Čia konkretūs Lietuvos turizmo departamento departamento reikalavimai viešbučiams ir svečių namams. Tai gan griežtos taisyklės. Ant pašiūrės ar kaimo turizmo kambariuko be patogumų pavadinti „apartamentais“ nepavyks. Aišku, jei šių reikalavimų bus laikomasi.

Mažiausias kambarių plotas (kv. metrais) be vonios (tualeto) patalpos ploto.

Mažėjant žvaigždučių

 

Vienviečiai  Dviviečiai

 

 

 14                19 x

 

 

 12                 17

 

 

 10                 15

 

 

 9                   13

 

7                                      11                                 

 

Rekonstruotuose pastatuose nurodytus parametrus turi atitikti ne mažiau kaip 85% kambarių

Viešbutyje mažiausiai turi būti įrengta 10 kambarių, motelyje 5.

 Apartamentai (sudaro ne mažiau kaip trys kambariai arba  50 kv. m ploto specialaus suplanavimo patalpa  su atskiru miegamuoju)

 Liuksai (sudaro ne mažiau kaip du kambariai arba 30 kv. dr. m specialaus suplanavimo patalpa

 

Panašūs skelbimai

Sodyba – kokias staigmenas joje galima rasti po žiemos, ką galima apdrausti?

Sodyba – kokias staigmenas joje galima rasti po žiemos, ką galima apdrausti?

Pavasarį liaudis patraukia į kaimą. Tiksliau į per žiemą primirštas sodybas, kurios dažnai neturi nieko bendro su tiksuoju kaimu, tačiau savininkui leidžia pamedituoti ir, verčiant šašlyką prabangioje kepsninėje, pasvajoti apie šaknis. Visgi, šis turtas pats savęs neprižiūri. Kokių siurprizų galima rasti sodybose – nesvarbu, ar tai nuosava, ar nuomojama sodyba – po žiemos – šiame […]

Būsto nuomos mokėti neišgalintis italas persikėlė gyventi į oro uostą – kuo tai baigėsi

Būsto nuomos mokėti neišgalintis italas persikėlė gyventi į oro uostą – kuo tai baigėsi

Devynis mėnesius Bolonijos oro uoste gyvenęs senyvas vyras rado naujus namus. Žinomas tik Arnaldo vardu, 83 metų vyras pradėjo gyventi oro uoste, kai nebegalėjo sau leisti mokėti už būsto nuomą. Pensijos jam tiesiog nebepakako. Bolonijos Guglielmo Marconi oro uosto, septinto pagal dydį Italijoje, darbuotojai jam tapo tarsi šeima – aprūpino miegmaišiu, kava ir maistu. Oro […]

Mikrobutai – kas juos išrado, kiek kainuoja nuoma pasaulio didmiesčiuose

Mikrobutai – kas juos išrado, kiek kainuoja nuoma pasaulio didmiesčiuose

Mikro apartamentai – arba kapsulės, kaip jie dar vadinami – šiandien yra labai paplitę pasaulyje. Manoma, kad šį būstą sugalvojo japonų architektas Kise Kurokawa, 1972 metais Tokijuje pastatęs Nakagino bokštą su 144 butais. Kiekvienoje kapsulėje buvo tik būtiniausi dalykai: vonios kambarys, lova, virtuvėlė ir apvalus langas – jų plotas siekė 4,5 kvadratinio metro. Po Japonijos […]