Interjero dizaineris ir psichologas – kodėl jie ne visada sutars kurdami buto interjerą

Dažnai žiūrėdami į nuomojamo buto nuotraukas varviname seilę – viskas gražu, tvarkinga, minkštasuoliai tarsi traukia prisėsti. Tačiau pamirštame, o tiksliau nežinome, kai kurių niuansų. Grožis ne visada patogus, o ryškios spalvos, kurios nuostabiai atrodo socialiniuose tinkluose talpinamose nuotraukose, bėgant laikui gali tapti erzinančiu dirgikliu.

Taigi, kur prasilenkia psichologai ir interjero dizaineriai.

Nors žodis „namai“ šeimoms visų pirma reiškia žmones ir jų ryšius, fizinė aplinka taip pat gali daryti reikšmingą įtaką savijautai ir gerovei, sako A. Kašinska. Pasak jos, savo butą ar namą žmonės pirmiausia suvokia kaip poilsio, atsipalaidavimo ir energijos įkrovimo vietą, o kai kurie faktoriai gali tam trukdyti nepriklausomai nuo gyventojų santykių, rašoma pranešime.

„Bene labiausiai atsipalaiduoti ar susikaupti neleidžia netvarka, t.y. ne savo vietose išmėtyti daiktai. Net ir mažiau tvarkingų žmonių pasąmonė netvarką priima kaip chaosą, kuriame sunku susikaupti ar atsikvėpti. Dar didesnę neigiamą įtaką netvarka daro vaikams – jiems kiekvienas papildomas daiktas tampa nauju dėmesį nukreipiančiu dirgikliu“, – pasakoja A. Kašinska.

Todėl kalbėdama apie vaikų kambarius, ji visų pirma tėvams pataria juose laikyti kuo mažiau žaislų. Arba turimus daiktus rotuoti: nedidelę dalį palikti prieinamus nuolat kambaryje, tačiau daugelį žaislų laikyti paslėptus ir laikas nuo laiko pakeisti. Toks sprendimas ne tik sumažins dirgiklių skaičių, bet ir padės pačiam vaikui lengviau palaikyti tvarką – mažesnį kiekį daiktų tiesiog yra paprasčiau sutvarkyti.

„Bet visa tai galioja ne tik vaikams. Kuo mažiau matomų daiktų rekomenduojama turėti ir miegamajame, svetainėje – visur, kur praleidžiama daugiausiai laiko. Tyrimai rodo, kad perkrauta aplinka perkrauna ir mūsų psichiką“, – teigia A. Kašinska.

Su psichologe sutinka Inga Grinė, NT vystymo kompanijos „Homa Group“ interjero dizaino konsultantė, pateikianti savo gerųjų praktikų tvarkai ir švarai namuose palaikyti.

Pasak jos, vienas paprasčiausių būdų skatinti tvarką yra daiktus laikyti integruotose uždarose spintose: jos susilieja su siena ir nesukuria baldo įspūdžio, tačiau talpina visus konkrečią akimirką nereikalingus daiktus, kuriuos reikia pasaugoti. Neturint galimybės įsirengti integruotų spintų, šią funkciją atliks ir kuo didesnės standartinės spintos iki lubų.

Vaiko kambaryje ar žaidimų zonoje mažyliui lengvai pasiekiamame aukštyje dizainerė siūlo planuoti atviras lentynas savarankiškam daiktų pasiėmimui, o virš jų verta projektuoti uždaras daiktų laikymo spintas, kuriose saugomi daiktai netrikdys. Be to, vaiko erdvėse I. Grinė siūlo vieną „triuką“: taisyklingų formų vaikiškose atvirose spintelėse bet koks ne savo vietoje esantis žaislas iškart atrodo netvarkingai, tačiau šis efektas gerokai sumažėja, jei pačios lentynos segmentai suprojektuoti nestandartiniais dydžiais ir atstumais.

Tarp kitų būdų pertekliniams daiktams slėpti ji mini tamsiuosius kambariukus, sandėliukus, o neturint tokių laisvų plotų, dalį daiktų galima laikyti patalynės dėžėse bei erdvėse po lovomis ar net baldų cokoliuose. Taip pat, jei galimybės leidžia, miegamajame svarstytina ne spinta, o nors nedidelė įeinama ir uždaroma drabužinė – joje galėtų tilpti ne tik rūbai, bet ir lyginimo ar garinimo lenta, džiovyklės, siurbliai, slidės bei kiti rečiau naudojami daiktai. Galiausiai, visuomet daugelį daiktų pertekliaus problemų išsprendžia erdvės už namų ribų: sandėliukai, garažai ar netgi nuomojami sandėliavimo plotai.