Kokios nekilnojamojo turto kainos kurortuose – kuriuose miestuose NT niekam nereikia, kuriuose šluoja

Kurortai Lietuvos sąlygomis labai specifinė nekilnojamojo turto rinka. Gyventi čia gali sau leisti nedaug žmonių, nes pagrindiniai darbai ir verslai didmiesčiuose, o pajamas šis turtas neša tik porą mėnesių per metus.

Visgi, lietuviai, turintys pinigų, ar tiesiog mylintys pajūrį ir kitus kurortus, į čia investuoja.
Kaip atrodo naujausios investicijos ir kainos, bei kur rinka nurimo, Registrų centro pranešime spaudai.

Atėjus vasarai Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos skaičiuoja atvykstančių turistų srautus ir viliasi palankių orų, kurie pritrauktų dar daugiau lankytojų. Tuo tarpu nekilnojamojo turto rinkoje vidurvasaris yra puikus metas įsivertinti pirmojo pusmečio rezultatus. Visoje šalyje šiais metais fiksuojant mažesnius būsto pardavimus, daliai šalies kurortų pavyko atsispirti mažėjimo tendencijoms, o kai kuriuose iš jų buvo fiksuoti įspūdingi pardavimų šuoliai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį visoje Lietuvoje buvo įregistruota 17,3 tūkst. butų ir 6,7 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų. Palyginti su 2021 metų pirmuoju pusmečiu, šiemet butų ir gyvenamųjų namų pardavimai – dešimtadaliu kuklesni.

Registrų centro analitikai detaliau išanalizavo ir būsto pardavimų tendencijas šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose – buvo analizuoti pirmojo šių metų pusmečio rezultatai Anykščių rajono, Birštono, Druskininkų, Ignalinos rajono, Palangos miesto, Trakų rajono ir Zarasų rajono savivaldybėse.

„Pirmasis šių metų pusmetis pagal įregistruotų NT sandorių kiekį buvo maždaug 15 proc. kuklesnis nei praėjusiais metais. Tačiau žvelgdami tik į šalies kurortus ir kurortines teritorijas galime surasti pavyzdžių, kardinaliai priešingų nacionalinėms tendencijoms. Pavyzdžiui, Anykščiuose ir Birštone šiemet butų pardavimai ūgtelėjo net dvigubai, o tuo tarpu kurortų lyderės Palangos butų pardavimai šiemet yra ketvirtadaliu mažesni nei pernai. Matant šių dienų realijas ir geopolitinį neapibrėžtumą, tikėtina, kad dalis pirkėjų susilaikė nuo investicijų į būstą pajūryje“, – kurortų NT rinkos tendencijas apžvelgia Registrų centro Strateginio vystymo direktorius Adrijus Jusas.

Kurortų lyderėje Palangoje – sandorių mažiau, tačiau kainos didesnės

Tarp šalies kurortų ir kurortinės teritorijos statusą turinčių savivaldybių pagal būsto sandorių kiekį, kaip įprasta, šiemet pirmavo Palanga – per pirmąjį pusmetį šiemet čia įregistruota per 330 butų ir apie 80 gyvenamųjų namų sandorių. Palyginti su praėjusiais metais, butų pardavimai Palangoje sumažėjo 26 proc., gyvenamųjų namų – 43 procentais.

„Pirkėjų aktyvumo sumažėjimą šiame pajūrio regione iš dalies galima sieti ir su pasikeitusia geopolitine situacija – ne paslaptis, kad dalis investuotojų į Palangoje esantį NT buvo iš Rusijos. Nepaisant sumažėjusio sandorių skaičiaus, būsto kainų augimas patvirtina, kad Palanga ir visas pajūrio regionas išlieka patrauklia vieta investicijoms į nekilnojamąjį turtą“, – kalba A. Jusas.

Praėjusiais metais Palangoje parduotų butų vidutinė 1 kv. m kaina buvo apie 1 650 eurų, o štai šių pirmąjį pusmetį vidutinės sandorio kainos jau perlipo 2 150 tūkst. eurų už kv. m ribą. Tuo tarpu gyvenamųjų namų vidutinės kainos nuo praėjusiais metais fiksuotų 1 500 eurų už kv. metrą, šiemet kilstelėjo iki 2 050 eurų už kv. metrą.

Antroje vietoje pagal aktyvumą tarp šalies kurortų yra Druskininkai – čia šiemet jau parduota 140 butų (13 proc. mažiau nei prieš metus) ir apie 30 gyvenamųjų namų (15 proc. mažiau). Vis dėlto, tokių ryškių kainų pokyčių kaip pajūryje Druskininkuose nebuvo fiksuota – šiemet vidutiniškai už butus čia mokėta po 1 100 eurų už kv. metrą, arba vos keliais procentais daugiau nei praėjusiais metais.

Anykščiuose ir Birštone – butų pardavimų šuolis

Pagal būsto pardavimus šiemet išsiskyrė Anykščiai ir Birštonas, kur butų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais išaugo du kartus. Iš viso pirmąjį šių metų pusmetį Anykščiuose parduoti 115 butų, Birštone beveik 40. Sulig sandorių kiekiu augo ir butų kainos – Anykščiuose butai šiemet buvo parduodami už vidutinę 640 eurų už kv. metrą kainą, arba penktadaliu brangiau nei praėjusiais metais, o Birštone – už vidutinę 1 700 eurų už kv. kainą (40 proc. daugiau).

Beje, Anykščiuose šiemet savininkus pakeitė ir beveik 100 gyvenamųjų namų, tačiau, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, tai yra 18 proc. mažiau.

Tarp kurortų aktyviausia gyvenamųjų namų rinka šiemet buvo Trakų rajone – čia pirmąjį pusmetį iš viso sudaryta beveik 120 sandorių – penktadaliu mažiau nei prieš metus. Vidutinė gyvenamojo namo kvadrato kaina Trakų rajone šiemet siekė 850 eurų ir beveik atitiko tą, kurią pirkėjai mokėjo 2021 metais.

Gyvenamųjų namų rinka buvo aktyvi ir kurortinių teritorijų statusą turinčiose Zarasų ir Ignalinos rajonų savivaldybėse, kur šiemet buvo parduota po 70 gyvenamųjų namų ir po 50 butų.