Suskaičiavo, kiek butų lietuviai nuperka investicijai

Butai investicijai, arba, išvertus iš liaudiškos ekonominės naujakalbės butas pensijai, tai ne vieno doro lietuvio svajonė. Žmonės puikiai supranta, kad Sodra pensijoje jais nepasirūpins, o gyventi norisi oriai. Todėl investuoja į nekilnojamąjį turtą, nes Lietuvos sąlygomis tai viena iš mažiausiai rizikingų ir stabiliausių investicijų.
Žiūrint į pastarųjų metų kainų ir butų nuomos kainų šuolius ypatingai atsiperkanti. Ko nepasakysi apie kažkelintos pakopos pensijų fondus.

Praėjusiais metais dėl pasikeitusių geopolitinių ir ekonominių aplinkybių sumažėjęs bendras butų pardavimų skaičius nesumažino šio nekilnojamojo turto investicinio patrauklumo. Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkančio Registrų centro analitikai skaičiuoja, kad pastaruoju metu maždaug kas penktas įsigytas butas gali būti laikomas investiciniu, rašoma pranešime spaudai.

2022 metais visoje šalyje įregistruota daugiau nei 34 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių, arba maždaug 13 proc. mažiau nei 2021-aisiais. Investicinių butų, kai buto pirkėjas ar pirkėjai jau turi bent vieną gyvenamosios paskirties NT objektą, skaičius per metus taip pat sumažėjo apie 13 proc., tačiau jų dalis nuo visų parduotų butų per metus ūgtelėjo 0,5 procentinio punkto iki 21,9 procento.

„Skaičiai rodo, kad pernai investicijai įsigytų butų dalis bendrame sandorių skaičiuje padidėjo – maždaug kas penktas butas buvo įsigytas asmens ar asmenų, kurie jau turi butą ar namą ir, tikėtina, kad butą įsigijo kaip investiciją. Praėję metai buvo pažymėti įvairių geopolitinių ir ekonominių sukrėtimų, kurie atsiliepė bendram NT sandorių skaičiaus mažėjimui, tačiau kaip matome iš statistikos tai nepadarė reikšmingos įtakos pirkėjų norui investuoti į butus“, – kalba Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Registrų centro duomenimis, absoliučiais skaičiais pagal įsigytus investicinius butus, be abejo, pirmavo šalies didmiesčiai, tačiau investicinių butų dalis juose šiek tiek skyrėsi. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse investicinių butų dalis 2022 metais siekė 18 proc. ir buvo 1 procentiniu punktu didesnė nei 2021 metais, Kaune šis rodiklis per metus sumažėjo 1,8 procentinio punkto ir siekė 21 proc., o uostamiestyje jis per metus nežymiai ūgtelėjo ir siekė net 25,5 procento.

„Kitose didžiausiose šalies savivaldybėse investicinių butų dalis taip pat buvo didesnė nei sostinėje ir siekė 23-24 procentus. Tarp regionų investicijų patrauklumu, be abejo, išsiskyrė kurortai: Birštonas, Druskininkai, Palanga, kur investicinių butų dalis svyravo tarp 30 ir 40 procentų“, – kalba P. Rudzkis.

Registrų centro skaičiavimais, praėjusiais metais butams įsigyti šalyje išleista iš viso apie 2,3 mlrd. eurų, o vien tik investiciniams – per 450 mln. eurų. Per metus – 2022 metus, palyginti su 2021 metais – bendra butams įsigyti išleista suma beveik nepakito, tačiau investiciniams butais pernai išleista suma buvo 3 procentais didesnė.

Šių metų kovo 1 dieną po 1 ar daugiau butų Lietuvoje turėjo apie 816 tūkst. namų ūkių. Nuo 2019 metų, kai buvo fiksuotas didžiausias rodiklis (820 tūkst.), šis skaičius sumažėjo 4 tūkstančiais. Tik vieną butą turinčių asmenų skaičius per šį laikotarpį taip pat sumažėjo 3 proc. iki 640 tūkst., tačiau padaugėjo namų ūkių, turinčių po du, tris, keturis ar daugiau butų. Po du butus šalyje šiuo metu turi beveik 140 tūkst. namų ūkių, arba 7 proc. daugiau nei prieš penkerius metus, po tris butus – 26,5 tūkst. namų ūkių (19 proc. daugiau), po keturis butus – beveik 5 tūkst. namų ūkių (31 proc. daugiau), po penkis ar daugiau butų – 1,6 tūkst. namų ūkių (48 proc. daugiau).